Projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis Stoties g. 10, Panevėžys. Tai projektas, vertinantiems išskirtinę vietą miesto centrinėje dalyje ir siekiantiems būti įvykių sūkuryje. Gyvendami šioje atgyjančioje miesto dalyje galite naudotis visais miesto teikiamais privalumais: puikiu susisiekimu, išvystyta infrastruktūra bei laisvalaikio leidimui pritaikytomis vietomis. Daugiau info – https://stoties10.lt/
Parduodamo būsto kainos nustatymas yra vienas svarbiausių žingsnių sėkmingo pardavimo link. Per aukšta nekilnojamojo turto kaina dažnai būna priežastis dėl ko Jums nepavyksta parduoti būsto, o per žema greitas pardavimas, bet nuostolis pardavėjui.
Nepagrįstai didelės kainos būstą, sunku parduoti todėl, nes atliekamas nekilnojamojo turto vertinimas, kuris yra reikalingas banko paskolai gauti, o jei norima kaina nekilnojamas turtas nebūna įvertinamas, pirkėjui reikalingi papildomi pinigai susimokėti skirtumui tarp perkamo nekilnojamojo turto kainos bei tos kuri užfiksuota vertinime. Tokiais atvejais faktiškai pirkėjams reikia ne 15-20 procentų pradinio įnašo nekilnojamam turtui įsigyti, o 25-40 procentų. O kaip visi suprantame ta potencialių pirkėjų grupė, kuri perka pirmąjį būstą, dažniausiai ir taip sunkiai būna susitaupiusi tuos 15-20 procentų. Tada atsitinka taip, kad parduodamo būsto skelbimas mėnesių mėnesiais kabo skelbimu portaluose, o potencialus pirkėjai pradeda manyti, jog kažkas negerai su tuo nekilnojamu turtu.
Priežastys, dėl kurių pardavėjai nusistato klaidingą kainą, tai būdas, kaip jie tai daro. Dažniausias nekilnojamojo turto kainas nusistato peržiūrėdami skelbimus, kuriuose yra siūlomi pirkti panašūs būstai. Nusprendžia kiek kainuoja jų būstas, ir tada dar prie tos kainos prideda sumą, kurią nuleis derybų metu. Bet skelbimų portaluose yra tik pageidaujamos kainos, kurias norėtų pardavėjai gauti. Nebūna skelbiamos kainos už kurias pirkėjai nuperka, ar kokias nuolaidas tenka padaryti pardavėjams, kad pirkėjai nupirktų.
Klaidingi sprendimai dažniausiai kainuoja. Kaip pavyzdys: nusistatėme būsto kainą didesnę 15 procentų nei esama rinkos kaina, įdėjome skelbimą, sulaukėme skambučių ar net norinčių apžiūrėti, tačiau norinčių pirkti neatsirado ir praėjus savaitei daugiau niekas nebeskambina. Pardavėjai pradeda kaina mažinti, o kadangi ji stipriai per aukšta startinėje pozicijoje, tai mažinti tenka keliolika kartų, o tokiu būdu rinkai siunčiama žinutė, kad labai reikia parduoti. Su tokia žinute perduodamos į pirkėjų rankas ir derybinės galios, dėl ko tenka padaryti nepagrįstai per didelės nuolaidas ir parduoti ženkliai pigiau nei būtų pritaikyta teisinga kainos strategija nuo pat pradžių.
Geriausia, kai galima sužinoti faktiškai įvykusių sandorių sumas, tokia informacija prieinama http://www.ntsandoriai.lt/lt/pradzia.html, už gautus duomenis reikia susimokėti. Galima kreiptis į sertifikuotus brokerius, kurių sąrašą galima rasti https://www.lntaa.lt/nt-brokeriai/ , nebūtina užsisakyti pilną paslaugų paketą, brokeriai konsultuoja, ir nustato būsto kainas tikrai už simbolines sumas. Arba, galima užpildyti https://www.adomax.lt/ivertinti-busto-kaina/ ir preliminarią savo būsto kainą sužinosite nemokamai.
Nusprendus parduoti savo būstą svarbu tinkamai jį paruošti. Taip sulauksite daugiau susidomėjimo, greitesnio pardavimo ir geresnės pardavimo kainos.
Labai didelę įtaką pirkėjams daro būsto išvaizda, tvarka, švara, kitaip sakant – vizualinė patirtis. Pirmiausiai reiktų pradėti nuo nereikalingų daiktų atsikratymo. Tai padės padidinti būsto erdvę ir sudarys tvarkos įspūdį. Perkrautos lentynos ir gausybė daiktų butą daro senamadišku. Jei balkoną naudojate kaip sandėliuką ir kaupiate ne visada reikalingus daiktus, puiki proga jų atsikratyti. Taip pat pažiūrėkite ar kambariuose nėra jau nebeveikiančių buities prietaisų, įvairių žurnalų, laikraščių, kitų nebereikalingų asmeninių daiktų. Geriausiai įvairius smulkius daiktus sudėti į dėžes ir tvarkingai palikti rūsyje, tamsiame kambariuke ar kitoje uždaroje vietoje.
Kitas svarbus žingsnis yra sutvarkyti nežymius būsto trūkumus. Tai gali būti atšokę dažai ar tapetai, netvarkingos grindjuostės, kabantys laidai lubose, pelėsis, blogas kvapas ir pan. Visus šiuos netobulumus pirkėjai dažnai pamato ir tai jiems gali sukelti nemalonų įspūdį.
Taip pat jeigu turite naminių gyvūnų, būtų gerai juos išvesti į lauką, o jei tokios galimybės neturite, tada gerai išvėdinkite namus. Jeigu atėjęs pirkėjas yra alergiškas gyvūnams, tai gali sukelti alergija bei nemalonias emocijas.
Svarbiausia, stenkitės į parduodamą būstą pažvelgti iš pirkėjo perspektyvos, į ką jūs labiausiai atkreiptumėte dėmesį, jei būtumėte tas, kuris ieško būsto. Tokiu būdu pastebėsite, ką būtų galima patobulinti ir pakeisti.
Pirmą kartą parduodant nekilnojamąjį turtą, savininkui gali iškilti daugybė klausimų. Neturint patirties ir reikiamos informacijos pardavimo procesas gali užsitęsti ir sugaišti nemažai laiko. Dažniausiai kliūtys kyla dėl netvarkingų nekilnojamojo turto dokumentų. Tad ką svarbu žinoti prieš pardavimą?
Pirmasis reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Jį galima gauti internetu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos . Šiame išraše pateikiama informacija apie objektą, nuosavybės teisę, taip pat pažymėti galimi apribojimai. Ties 7 punktu „juridiniai faktai“ pažymima jeigu butas yra įkeistas, suvaržyta disponavimo teisė, areštuotas ar kita. Kiekviena žyma reikalauja skirtingų dokumentų.
Sekantis žingsnis yra nuosavybės teises į turtą įrodantis dokumentas. Kokio dokumento reikės, galima matyti Registrų centro išrašo 4 punkto dalyje „įregistravimo pagrindas“. Čia pažymima kokiu būdu buvo įgytas turtas, tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis ir t.t.
Kitas reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo daikto kadastrinė matavimų byla. Ji perduodama keičiantis savininkams. Tačiau jei jos neturite, galite kreiptis į Registrų centrą ir gauti dublikatą. Jeigu patalpose buvo daryti išplanavimo pakeitimai, tokie kaip sienų griovimas ar pastatymas, bus reikalinga nauja kadastrinė byla ir galbūt projektas. Šiuos darbus atlieka kadastrinių matavimų įmonės.
Tai yra pagrindiniai dokumentai, reikalingi norint parduoti nekilnojamąjį turtą. Konkrečiu atveju, pavyzdžiui parduodant namą, butą, sklypą, namo dalį ar kitą, bus reikalingi skirtingi dokumentai.
2020 m. pasaulį užklupusi pandemija daugumai sukėlė nemažai permainų, privertė iš naujo permąstyti prioritetus ir pakeisti gyvenimo būdą. Įvairūs ekspertai prognozavo skirtingų ekonomikos sektorių nuosmukį ar augimą. Nekilnojamojo turto sektorius – ne išimtis. Dauguma tikėjosi, kad sustojus judėjimui, sustos ir nekilnojamojo turto kainų augimas ir kainos sumažės. Deja, taip nenutiko. Nors praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, NT sandorių skaičius krito ir būsto pardavimo bei nuomos kainos trumpam sumažėjo, tačiau tai ilgai netruko ir metų pabaigoje kainos vėl pakilo.
Buvo manančių, kad būsto rinką ištiks 2008-2009 m. likimas, bet to nebuvo. Visų pirma, 2020 m. nebuvo finansų krizės, tad kainos NT rinkoje liko nepaveiktos. Taip pat gelbėjo valstybės parama verslui ir gyventojams, siekiant apsaugoti ekonomiką nuo verslų bankrotų ir nedarbo šuolio. Nors 2020 m. Lietuvos ekonomika (BVP) smuko -1,5 proc., tačiau tai buvo vienas geriausių rezultatų susiklosčius pandeminei situacijai. Lietuvos BVP struktūra yra santykinai palankesnė, nes nėra priklausoma nuo konkrečių ekonomikos sektorių, kaip pvz. turizmo, todėl nepatyrė žymaus nuosmukio.
Taip pat NT kainų kilimui įtaką daro didėjanti būsto paklausa. Karantino metu žmonės daug laiko praleido namuose ir atsirado poreikis didesniam, erdvesniam, patogesniam būstui. Išaugo poreikis individualiems namams su žemės sklypu. Taip pat prie paklausos didėjimo prisidėjo grįžtantys emigrantai. Pernai daugiau lietuvių grįžo į šalį, nei išvyko gyventi į užsienį, be to padidėjo imigracija iš kitų šalių kaip Baltarusija ir Ukraina. Tad savaime padidėjo ir nekilnojamojo turto poreikis.
Taigi, žvelgiant į gerėjančias ateities ekonomines perspektyvas – masinį vakcinavimą, tikimasi, kad ekonominiai rodikliai grįš į ankstesnes vėžias. Pagal Lietuvos banko prognozes, 2022 m. prognozuojama, kad Lietuvos BVP padidės 5,1 proc. Tai lems augančias gyventojų pajamas, nedidelę ekonomikos nuosmukio tikimybę. Tad mažai tikėtina, kad aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje artimiausiu metu sumažės. Priešingai, kainos tik augs (2022 m. prognozuojama 1,9 proc. infliacija), tad tiems kurie klausia, kada geriausias metas įsigyti būstą, atsakymas yra – dabar.
